Nukentėjusių asmenų kaltinimas, dar vadinamas aukų kaltinimu, yra viena dažniausių ir žalingiausių visuomenės reakcijų į seksualinį smurtą. Vietoje to, kad atsakomybė būtų aiškiai priskiriama smurtą įvykdžiusiam asmeniui, visuomenėje neretai pradedama vertinti nukentėjusiojo elgsena, sprendimai, išvaizda ar buvimo aplinkybės. Toks požiūris prisideda prie seksualinio smurto normalizavimo, stiprina stigmatizaciją ir mažina tikimybę, kad nukentėję asmenys kreipsis pagalbos ar praneš apie patirtą smurtą. Nukentėjusių asmenų kaltinimas nėra pavieniai komentarai ar individualios nuomonės – tai sisteminė problema, turinti tiesioginį poveikį seksualinio smurto prevencijai ir visuomenės saugumui.
Nukentėjusių asmenų kaltinimas dažniausiai pasireiškia klausimais ir teiginiais, kuriais atsakomybė perkeliama nuo smurtautojo nukentėjusiam asmeniui. Tokie pasakymai kaip „kodėl ji ėjo viena“, „kodėl taip rengėsi“, „kodėl nesipriešino“ ar „gal pats išprovokavo situaciją“ grindžiami klaidinga prielaida, kad seksualinis smurtas įvyksta dėl netinkamų nukentėjusiojo sprendimų. Iš tiesų seksualinis smurtas visada yra sąmoningas smurtautojo veiksmas, nepriklausantis nuo aukos elgesio, išvaizdos ar situacijos. Šios nuostatos glaudžiai susijusios su visuomenėje paplitusiais seksualinio smurto mitais ir stereotipais.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nukentėjusių asmenų kaltinimas išlieka gajus, yra ribotas supratimas apie tai, kaip iš tikrųjų veikia seksualinis smurtas. Vis dar manoma, kad smurtas visada apima fizinę jėgą, aktyvų pasipriešinimą arba įvyksta tik tarp nepažįstamų asmenų. Tokie įsitikinimai ignoruoja psichologines reakcijas į grėsmę, pavyzdžiui, sustingimą, kuris yra dažna ir natūrali žmogaus reakcija pavojingose situacijose. Kaltinant nukentėjusį asmenį taip pat siekiama išlaikyti kontrolės iliuziją – tikėjimą, kad laikantis tam tikrų elgesio taisyklių galima išvengti smurto. Šis požiūris nesprendžia problemos, o tik palaiko smurto kultūrą.
Nukentėjusių asmenų kaltinimas daro reikšmingą neigiamą poveikį psichologinei ir emocinei gerovei. Susidūrę su kaltinimu, nukentėję asmenys dažniau patiria gėdą, savęs kaltinimą, nerimą, depresiją ir potrauminio streso simptomus. Socialiniu lygmeniu tai lemia tylėjimą, izoliaciją ir mažesnį pranešimų apie seksualinį smurtą skaičių. Dėl šios priežasties smurtas lieka nematomas, o smurtautojai – neatsakingi. Tokiu būdu aukų kaltinimu grindžiamos nuostatos tiesiogiai prisideda prie seksualinio smurto pasikartojimo.
Veiksminga seksualinio smurto prevencija neįmanoma be kryptingo nukentėjusių asmenų kaltinimo mažinimo. Tam būtinas nuoseklus visuomenės švietimas apie sutikimo sampratą, seksualinio smurto formas, traumai jautrią komunikaciją ir aiškų atsakomybės priskyrimą smurtautojui. Ypatingą reikšmę turi mokymai organizacijoms ir specialistams švietimo, darbo aplinkos, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse. Aiškūs reagavimo mechanizmai ir informuota aplinka padeda kurti saugesnes erdves, kuriose nukentėję asmenys yra išklausomi ir palaikomi.
Ribologija prisideda prie nukentėjusių asmenų kaltinimo mažinimo, kurdama ir įgyvendindama moksliškai pagrįstas seksualinio smurto prevencijos programas, mokymus ir konsultacijas. Organizacija teikia mokymus organizacijoms ir švietimo įstaigoms, konsultacijas specialistams, dirbantiems su nukentėjusiais asmenimis, bei siūlo skaitmeninę mokymų platformą, skirtą seksualinio smurto prevencijai, stigmatizacijos mažinimui ir visuomenės sąmoningumo stiprinimui. Šios paslaugos padeda atpažinti aukų kaltinimą, keisti požiūrį ir taikyti atsakingas praktikas kasdienėje veikloje.
Nukentėjusių asmenų kaltinimo mažinimas prasideda nuo kasdienių veiksmų – tikėjimo nukentėjusiaisiais, empatiškos reakcijos, netinkamų komentarų atpažinimo ir jų netoleravimo. Nukentėjusių asmenų kaltinimas, dar vadinamas aukų kaltinimu, nėra nuomonė ar diskusijų objektas – tai žalinga praktika, kuri didina seksualinio smurto mastą ir gilina jo pasekmes. Investuojant į švietimą, prevenciją ir atsakingą komunikaciją, galima kurti saugesnę ir sąmoningesnę visuomenę. Daugiau informacijos apie Ribologijos mokymus, konsultacijas ir skaitmeninę platformą galima rasti interneto svetainėje www.ribologija.lt
Šis straipsnis yra projekto “Ribologijos institucinių gebėjimų stiprinimas seksualinio smurto prevencijai Lietuvoje” finansuojamo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalis.