Istorijos

Būdama paauglė visada sukausi vyresnių už mane žmonių rate. Man buvo 15 ir dalyvavau tokiame vakarėlyje, 18tan draugų gimtadieny. Tame vakarėlyje vienas vaikinas absoliučiai nusigirdė merginą, matėm kaip nuvedė ją į antrą aukštą, manėm, kad paguldyt. Nu rūpestingas, viską. Iki kol po to su drauge netyčia užėjom į tą kambarį ir realiai užtikom nusikaltimo procese. Buvo visiškas pasimetimas, ką daryt. Pradėjom svarstyt, kad gal ten abipusiu noru. Bet kažkaip jausmas buvo labai blogas. Pakalbėjom su ta drauge, pasakiau, kad būtinai ryte reikia pasakyti tai merginai, paklausti, ar ji pamena ką nors. Ji visiškai nieko neprisiminė. Džiaugiuosi, kad jau būdama 15-kos susivokiau, kad reik jai pasakyti, bet iki šiol graužiuosi, kad nesustabdėm laiku, jau nekalbu apie jokį policijos iškvietimą, kai viskas vyksta “savoj” chebroj. Iki šiol nežinau, ar tokiu atveju mes turėjom iškviest policiją ar ji pati jau po to kreiptis. Tuomet atrodė, kad visos ribos buvo išplaukusios. Neaišku, kur prasideda noras, kur prievarta. O dar kai alkoholis liejosi laisvai. Aš tuo metu beveik absoliučiai nevartojau alkoholio tai su ta drauge ir buvom blaiviausios kompanijoj. Bet Atrodė, neįeisi gi lytinio akto metu į kambarį ir nepaklausi, ar čia abipusiu noru. Nors tikrai red flagų buvo krūva. O žmogus, pasirodo, tiesiog buvo be sąmonės…dabar kai suku laiką atgal, galvoju, kad jis ją nusigirdė specialiai. Gal ir ko nors įpylė, nors tada tai nebuvo labai paplitęs reikalas. Daug kartų norėjau pasidalinti šia istorija, bet vis sustodavau, nes galvodavau apie tą merginą. Galvoju, o jei ji pažins save, o jei tiesiog nori pamiršti, o gal susigydė žaizdas ir nebenori grįžti į tą naktį. Tai tiesiog atiduodu šitą istoriją, galit pasidalinti. Nes gal tokių pasimetusių penkiolikmečių ir draugių kurios bijo, nežino, nedrįsta stabdyti prievartos yra daugiau. Aš šitą kaltę nešiosiuos visą gyvenimą, bet kažkas atsidūręs panašioj situacijoj jos gali ir nesitempti paskui.

Aš būdama 16kos per mano pusseserės vestuvės patiriau tokią situaciją. Man vienas vaikinas aiškiai kokiais 8metais už mane vyresnis man siūlė pastoviai išgerti. Ir tai nebuvo tik vienetinis atvejis. Jis man be perstojo 30-40 min siūlė išgerti alkoholio. Graudžiausia kad tai buvo vieta kurioje buvo daug ir kitų žmonių, mano tėvai, mano kitos giminės. Bet taip ir negavau jokios pagalbos nuo jų. Tai buvo mano pusseserės vyro brolis ir dauguma žmonių galvojo kad na kai aš parašiau pagalbos kad išsigalvoju, nes gi negali tokie žmonės ” įtakingi” taip elgtis. Ir iš tiesų dažnai pastebiu tai kaip žmonės ignoruoja tai kad visi gali smurtauti, o ignoruodami šį faktą žmonės dar labiau prisideda prie palaikymo ir normalizavimo smurtinių situacijų. Ir dar jis man siūlė eiti į kambarį. Tame kambaryje buvo lovos. Nesakė ką veikti jame bet siūlė pasiimti gėrimų ir eit. Aš visą VISĄ tą laiką sakiau ne. Galiausiai atstojo tik kai jau reikėjo važiuot namo ir mano mama pasikvietė. Jau 8 metai praėjo nuo tos situacijos aš vis dar pamenu ją. Ir manau kad nemažai turėjo įtakos mano gyvenime, kad net artimiausiems tu tiesiog negali pasidalinti nes netiki, kad taip galėjo atsitikti ir išvis nemoka padėti, palaikyti. Ir net nenori išmokti

Išėjau pašokti su drauge į klubą Vilniuje. Buvau pavargusi, nemiegojusi, tad ilgai galvojau jog būtent dėl to kokteiliai paveikė taip, jog “atsijungiau”, atsidūriau ligoninėje (apie ką sužinojau tik ryte iš draugės, nieko neatsimenu). Keistumas tame, kad draugė gėrė ta pati, ir jai nieko. Gerai, kad ji galėjo manimi pasirūpinti. Ilgą laiką galvojau kad “pergėriau”. Praėjus nemažai metų, galvoju jog kokteilyje tikrai buvo kažko įmaišyta.

Kai buvau maža (9-11m.), mamos brolis nakvojo pas mus. Su tėčiu išgėrė. Jie jį paguldė į mano sesers(3-5m.) lovą, o aš su sese mano lovoje tame pačiame kambaryje miegojome. Naktį pajaučiau, kaip glamonėja mano kojas. Patraukiau jas, o jis jau lietė mano šlaunis. Sakau ką tu darai? O jis “o tu nenorėtum?” Po to bandė liesti seserį. Neprisimenu kas toliau vyko, tik prisimenu, kaip atėjau į tėvų kambarį, ir nusivedžiau juos

Kai buvau paauglė buvau išprievartauta miesto “gaujos” . Mane išdraskė taip ,kad išangėje liko randas . Buvau nusvaiginta . Niekas nepadėjo. Likau KALTA nes jie paskelbė paskalas ,kad aš pati norėjau. Niekas nepadėjo , tėvai apleido . Buvo grasinama tėvams jei jie kreipsis į policija . Taip ir užaugau BE KALTĖS KALTA. Su labai didelėmis žaizdomis sieloje . Su vienatvės jausmu. Su randais tiek kūne tiek širdyje ..Su neišmatuojamu kiekiu patyčių. Man tebuvo 14 metų. Į tą butą nuvedė 2 metais vyresnė kiemo draugė. Niekas neliko nubaustas – TIK AŠ. Lankau terapijas. Su tėvais jokio kontakto neturiu. Vyrų neturiu . Intymus gyvenimas kelia šleikštulį . Visas apkabinu. Nei vienas nukentėjęs nėra ir nebus kaltas .

Kai buvau 18 metų su tuo metu klasiokėmis išėjome į klubą,viena jų buvo su savo vaikinu ir jo draugais. Abi klasiokės leido vienam tipui man į gėrimą įpilti svaigalų ir mane klubo WC jis išprievartavo. Aš buvau “ už migdyta” stovinti , nuo to įpilto kvaišalo. Mane jos rado tame WC su numautomis kelnaitėmis . Aš sekanti rytą visiškai nesuvokiau kas su manim buvo padaryta. Nes nuo įpiltų kvaišalų “ miegojau” . Paskui ėjo stiprios apkalbos “kaip savaitgalį mergina pati norėdama klubo WC linksminosi” . Niekas nepadėjo . Klasiokės žinojo , bet nekvietė nei policijos nei man kažką sakė jog susivokčiau kas įvyko . Kai atsiminiau po ilgo laiko nuėjus į policija papasakojau viską, bet žinoma niekas nieko nes jau senas įvykis .

Susipažinau su vaikinu, buvo didelė fizinė ir emocinė trauka. Jis teigė, kad praeityje yra labai nudegęs, tad nors ir ieško santykių, nori likti atsargus ir įsimylėti po truputį. Sakiau jam, kad neturiu jokios seksualinės patirties. Jis patikino, kad tai visiškai normalu, pritarė neskubėti, rašė, kad jam tai labai rūpi. Dar jam rašiau, kad nenoriu turėti lytinių santykių, kol nedraugaujam ar nežiūri į mane rimtai ir kad jam reikėtų pasitikrinti dėl ligų, nes jis turėjo partnerių (apie tai pernelyg neatviravo). Po dienos susitikome jo namuose – anksčiau jaučiausi juose saugi ir nieko nebuvo nutikę, bendravome platoniškai, žasidavome stalo žaidimus. Jis pavaišino mane vakariene, vynu. Sakė, kad ateisiu tik dėl to. Jau anksčiau buvom bučiavęsi, tad ir šįkart įvyko glamonės. Buvau labai apsvaigusi, negalėjau suprasti, ko pati noriu, buvau lytiškai susijaudinusi. Vis mane užsiversdavo ant viršaus. Jis sakė, kad valdyčiau jo rankas, jei man bus per daug. Išsitraukė lytinį organą, ėmė juo liesti. Įvyko nesaugus lytinis aktas be penetracijos, kelis kartus ištraukdavau jį ir sakydavau NE vos pajutusi diskomfortą, kai jis vis taikėsi įeiti giliau. Buvau kur kas labiau apsvaigusi nuo alkoholio nei jis. Naktį verkiau ir nesupratau kodėl. Buvau labai sumišusi, ryte nežinojau, kaip elgtis. Jaučiau neįprastai didelę fizinę trauką, nors naktį to nebuvo. Prikalbėjau, kad norėčiau pilnų lytinių santykių, nes maniau, kad naktis ir jam kažką reiškia. Jis pasakė, kad net nežino, ar išvis norės su manimi kažkokių romantinių santykių, kad reikia laiko ryšiui megzti. Stengiausi išvengti jo bučinio atsisveikindama, bet jis vis tiek bučiavo. Vėliau pasidalinau, kad nerimauju, kad manau, jog reikėtų išgerti skubios kontracepcijos, nes tikimybė pastoti tokiu būdu yra, nors ir nedidelė. Jis sakė, kad labai prisigalvoju, kad žmonės dar ne tokių dalykų daro, esu labai nepatyrusi. Pasakiau, kad noriu nutraukti ryšius su juo. Jis ėmė mane kaltinti, kad dabar visiškai kitaip kalbu, pati norėjau, siunčiau jam signalus, kad labai viską analizuoju, esu nepatyrusi. Visa kaltė ir atsakomybė tapo mano. Sakė, kad tai net nebuvo mylėjimasis, kad normalu, jog žmonės yra fiziškai artimi ir tiesiog kaip visada sureikšminu. Vis tik išgėriau tabletę ir dėl to dabar labai džiaugiuosi, pasitikrinau dėl LPI, laukiu rezultatų. Ginekologas patarė gerai pagalvoti, ar nenoriu rašyti pareiškimo. Jaučiuosi išnaudota fiziškai ir emociškai. Gaila, kad atsidūriau tokioje situacijoje, ypač pirmą kartą būdama su vyru. Suprantu jo perspektyvą… bent iš dalies. Bėda ta, kad jis visiškai nesupranta manosios… Dalinuosi savo skausmu bei gėda ir tikiuosi, kad gal ši istorija padės kitoms (ir kitiems), trokštančioms tikros meilės, būti budrioms ir budriems.

Iki sukankant 18 gyvenau kaime, vasaromis padėdavau seneliams ūkio darbuose, jie turėjo didelį ūkį. Pas mus buvo gana įprasta ir normalu dirbant daržuose ar laukuose nusirengti iki apatinių rūbų ir “gaudyti” įdegį. Turiu pabrėžti, kad tą darydavo vyresnės moterys, mano amžiaus merginos ar vaikinai kitaip leisdavo vasaras, jie eidavo degintis į pležą prie upės ar savo kieme ant dekio tą darydavo. Vieną vasaros dieną pas mus užsuko tėčio brolis, mano dėdė, aš tuo metu lauke grėbiau šieną, tam kad įdegčiau užsidėjau maudymuko viršutinę dalį ir šortus. Jis mane pamatęs visiems girdint pradėjo šaukti jog aš k..va, jog aš trinuosi ant grėblio ir kad eičiau apsirengti. Man tuo metu buvo gal 12 metų. Po keletos dienų mane užpuolė du vyresni vaikinai, nusitempė nuošaliau, pradėjo mane liesti, aš sustingau ir net cyptelti negalėjau iš baimės, tik pradėjau verkti. Tada vienas jų pasakė: – ko tu žliumbi, tu gi k..va. Kažkodėl tuo momentu atsipeikėjau, pradėjau šauktis pagalbos iš visų jėgų priešintis ir jie gal išsigandę mano reakcijos ar kad kas gali išgirsti, mane paleido ir pabėgo. Tai įvyko daugiau nei prieš 20 metų, niekada niekam apie tai nepasakojau, gailiuosi jog to nepapasakojau tėvams. Kitas įvykis įvykis buvo, gal kai man buvo 19 ar 20 metų, Vilniuje. Vasaros rytą ėjau į darbą, pasipuošusi suknelė (truputį virš kelių) aukštakulniais bateliais, einant per perėją prasilenkiau su dviratininku, bet jis apsisuko ir grįžo pasakyti: jog aš esu gražiausia ką jis šiandien matė, ir labai norėtų paprašyti mano numerio, jog galėtume susitikti. Aš pasijaučiau tikrai graži ir pasitikėjimas savimi šovė į viršų, na bet aš jam nuoširdžiai padėkojau, pasakiau jog susitikinėju su kitu vaikinu ir mes išsiskyrėm. Grįžtant po darbo namo, sulaukiau iš kito vaikino “komplimento”: – o kokios kojos, norėčiau praskėsti jas ir pažiūrėti kur jos baigiasi. Abu kartus tokį elgesį “išprovokavo” mano apranga, bet kai pamatau puikiai atrodantį vaikiną, be marškinėlių man nė į galvą nešauna mintis jam šaukti “davai nusirenk ir kitą pusę..” ar tuo labiau imtis kažkokių veiksmų, nes jis mane “provokuoja”.

Nuvykau pas mamą į užsienį vasaros atostogų. Ji gyveno su antruoju vyru (ne mano tėvu). Kai mama išeidavo į darbą, tas vyras ateidavo pas mane ir tenkindavo save tarp mano suglaustų kojų. Kodėl tylėjau? Nes velniškai bijojau ir kūną tarsi suparalyžuodavo, negalėdavau nei pajudėt, nei ištarti žodžio. Prisiminimai žeidžia iki šiol.

Pačiai pavykę išvengti rape-drug, bet visą laiką į klubus einant būna bent vienos iš draugių vaikinas-vyras. Bet vienas pažįstamas bare išgėrė tik 1-2 gėrimus ir pajuto, kad apsinešė, po to dalies kaip ėjo namo nepamena. Tad arba jis išgėrė skirtą kažkam kitam arba buvo skirta jam. Kiek pasakojo viskas ir jam baigėsi gerai.

IVF Lietuvoje yra prieinamas tik susituokusioms nevaisingoms poroms. Aš, kaip vieniša moteris teisių jokių čia neturiu, nors noriu vaikų. Ok, pasigooglinam kur IVF ir kiti apvaisinimo būdai yra lengvai prieinami. Bingo! Latvija! Pradedam kelionę, taupom pinigus, nes ne.tik kad procedūros/vaistai yra brangūs, bet ir kelionė, viešbučiai, derinimas su darbu. Darbui labai smalsu ko gi ten važinėji, bet ar privalu pranešti tokį asmenišką dalyką? Tenka meluoti “family emergency”. Daktarai pradžioj pataria daryti IUI, kuris iš 2 kartų nepavyksta. Apmaudu, stresad, nervas liūdesys, jei kažkam nori pasipasakoti, gauni atsakymą “nesinervinj, bus kada bus, toks likimas”. Nu ne, nes tu moki nemažus pinigus, labai atsargiai planuoji su medikais ir tas vienas “šūvis” tau kainuoja labai brangiai. Supranti, kad turėsi eiti tuo keliu viena. Tada dar koks/ia šmaikščtuolis/ē draugas/ė pasiūlo “nueiti į klubą, susirast natūralų donorą ir pastoti per one night stand (tokių pasiūlymų buvo ir juoko forma iš artimiausių žmonių). Net negaliu nupasakoti kokienjausmai apima klausantis tokių pasiūlymų ir bandymų paguosti. Tad nutylinir geriau pasineri į internetus, kur (dažniausiai užsienietės) moterys dalinasi savo patirtimis be jokio smerkimo ir pan. Apsiramini, eini toliau savo keliu. Man kelisnkartus teko keisti daktarą dėl įvairių priežasčių (pvz komentarų apie svorį, kurie tik didina bereikalingą stresą). Daug procedūrų, vaistų, švirkštų, laukimo, bandymo nutaikyti ovuliacijos langą, ir pagaliau pavykus, nors ir bloga pykina, visi nėštumo simptomai – turi niekam nesakyti, nes “prisikalbėsi”. Turi laviruoti tarp darbo, susitikimų su draugais, su ta paslaptim. Vienintelė apie mano nėštumą nuo beveik pat pradžių žinojo mano sporto trenerė, su kuria kartu pasidžiaugėm. Mamai nesakiau ilgą laiką, nes ji religijos fanatė (tuoj gimdyt, ji dar vis šokiruota). Ateinantis etapas irgi neramina, nes Lietuvoje, kad ir teoriškai įteisintas moters pasirenkamas Cezario pjūvis, panašu kad jis prieinamas tik teoriškai, ir vistiek tam reikia praeiti kažkokią komisiją. Nesvarbu, kad moki savo lėšomis, vistiek reikia komisijos. Taigi, panašu, kad vaikas gims ten kur buvo pradėtas, kur moters pasirinkimas yra laisvesnis. Galbūt užtruks ilgiau, bet taip bus mažiau streso, kurį bereikalingai moterims sukelia Lietuvoje visokios atrodi smulkmenos, kaip gimdymo namų atmosfera (kas ateinant naujai gyvybei yra labai svarbu), požiūris į moterį (visos pagimdė ir tu pagimdysi, o gal pabandom natūraliai ir tt.). Panašu, kad mūsų kultūroje yra priimta bandyti perkalbėti, nes “aš geriau žinau”. Tarkim asakius kad nori cezario būtinai paklaus “o kodėl”? O todėl, kad ne tavo reikalas:) Nors mano nėštumas yra labai lengvas – dar pagalvočiau ar šiai valstybei tikrai reikia vaikų ir tikrai apsvarstyčiau ar verta tuo pačiu keliu eiti antrą kartą bandant didinti populiaciją. Nes prie mano vaiko gimimo šita šalis neprisidėjo absoliučiai niekuo (finansiškai, psichologiškai, morališkai), o jam/jai suaugus – paskatinsiu keisti pilietybę.

Teko susidurti, kuomet moterys, po išsiskyrimo siųsdavo savo intymias nuotraukas, siekdamos susigrąžinti dėmesį į jas.Daugiskaita todėl, kad ne vienkartinis atvejis buvę su skirtingomis..

Gimiau ir gyvenau Indijoje, tačiau turiu lietuviško kraujo, ir Indijoje, yra, taip, jog jai tevai sutiks busi ištekinta budama nepilnamete, ir mane ištekino, atrode geras vyras, gerai bendravo su manimi iki vestuviu. O poto jau ir prasidejo. Smurtavo prieš mane visada budavau su melinemis, bande ne viena karta mane išprievartauti, tuo metu buvau jauna, niekam nieko nesakiau, nes grasino, jai pasakysi – užmušiu teko, maskuotis kiekviena meline, turejau apsimesti, jog man viskas gerai, tačiau iš vidaus mane pleše. Po kiek laiko, nesusilaikiau, ir pasakiau mamai. Kai visi miegojo, nakti susirinkau daiktus, ir pabegom i lietuva, dabar man 18 ir prisimenu, viska, puikiausiai, ir tai iki šiol man širdis plyšta…

“Kviečiausi Bolt vėlai vakare. Įlipus pavežėjas su šypsena veide pasakė, jog mane prisimena – ne pirmą kartą mane panašiu laiku veža iš šios konkrečios vietos (darbovietės) į mano namus. Toks pastebėjimas man buvo kiek nejaukus, bet stengiausi galvoti, kad vairuotojas paprasčiausiai nesusipratęs, kad tai kelia nesaugumo jausmą.Toliau visą kelią tylėjom, kol neprivažiavome namų. Sustojus vairuotojas neatrakino durų ir primygtinai siūlėsi į svečius arba važiuoti kur nors kitur, siūlė išgerti bagažinėje esančios degtinės. Surikus ant jo atrakino duris ir atsiprašė, neva tik užrėkus suprato, kad galbūt privertė jaustis nejaukiai.”