Seksualinis priekabiavimas darbe išlieka viena labiausiai nutylimų problemų Lietuvoje. Nors teisės aktai aiškiai apibrėžia, kas laikoma seksualiniu smurtu, praktikoje vis dar gajūs mitai, kurie normalizuoja netinkamą elgesį, kaltina aukas ir stabdo organizacijas nuo realių pokyčių.
Šiame straipsnyje aptariame dažniausius mitus apie seksualinį priekabiavimą darbo aplinkoje, kodėl jie pavojingi ir ką iš tiesų rodo faktai.
Kas yra seksualinis priekabiavimas darbe?
Seksualinis smurtas – tai bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai, atliekami be kito asmens sutikimo.
Seksualinis priekabiavimas darbe yra seksualinio smurto forma, pasireiškianti tiek fizinėje, tiek kibernetinėje erdvėje – biure, susitikimuose, komandiruotėse, darbo vakarėliuose ar net vidinėje komunikacijoje.
Priekabiavimas darbe: kodėl nukentėję darbuotojai tyli?
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje seksualinį priekabiavimą darbe bent kartą gyvenime patyrė 1 iš 5 moterų ir 1 iš 15 vyrų. Tačiau šie skaičiai – tik ledkalnio viršūnė.
Didelė dalis nukentėjusių:
- bijo, kad nepatikės,
- vietoje palaikymo sulaukia kaltinimo,
- baiminasi prarasti darbą, pajamas ar reputaciją,
- nepasitiki tyrimų eiga ar organizacijos reakcija.
Šią tylą palaiko prievartos kultūra, kurią maitina klaidingi, bet visuomenėje gajūs mitai.
Kokie mitai palaiko seksualinį priekabiavimą darbe?
❌ Mitas: seksualinis smurtas – tai „aistros nusikaltimas“, kurio sunku kontroliuoti
Faktas: darbo aplinkoje seksualinis priekabiavimas dažniausiai yra galios demonstravimas, o ne emocijų praradimas. Vadovai, kolegos ar klientai piktnaudžiauja savo statusu, o ne „nesuvaldo aistros“.
❌ Mitas: jei darbuotoja(s) nesako „ne“, vadinasi, sutinka
Faktas: tylėjimas dažnai reiškia baimę – prarasti darbą, karjeros galimybes ar kolegų palaikymą. Tylėjimas nėra sutikimas.
❌ Mitas: seksualinis priekabiavimas vyksta tik už darbo ribų
Faktas: priekabiavimas dažnai pasireiškia darbovietėse – susirinkimuose, komandiruotėse, darbo vakarėliuose ar kasdienėje komunikacijoje (įskaitant el. laiškus, žinutes, emoji).
❌ Mitas: neįmanoma užkirsti kelio seksualiniam priekabiavimui darbe
Faktas: organizacijos, turinčios:
- aiškią nulinės tolerancijos politiką,
- saugius ir skaidrius pranešimo kanalus,
- reguliarius praktinius mokymus,
reikšmingai sumažina priekabiavimo riziką.
Tai ne „žmogiškasis faktorius“, o organizacinės kultūros klausimas.
❌ Mitas: jei tai kolega ar artimas partneris darbe – tai ne priekabiavimas
Faktas: sutikimas reikalingas visada. Asmeninė pažintis, draugiškas bendravimas ar flirtas nesuteikia teisės peržengti ribų.
❌ Mitas: aukos visada garsiai skundžiasi
Faktas: dauguma nukentėjusių tyli, nerimaudami dėl karjeros, kolektyvo reakcijos ar darbo vietos išsaugojimo.
❌ Mitas: alkoholis pateisina priekabiavimą
Faktas: alkoholio vartojimas nepateisina smurtautojo elgesio ir neatima aukos teisės į saugią darbo aplinką.
❌ Mitas: apranga ar flirtas reiškia sutikimą
Faktas: apranga, bendravimo stilius ar humoras nėra sutikimas. Darbe visada galioja pagarba ir aiškios ribos.
❌ Mitas: darbuotojos meluoja apie priekabiavimą
Faktas: melagingi pranešimai sudaro tik 2–4 % atvejų. Daug dažniau problema yra priešinga – tyla.
❌ Mitas: užtenka vienkartinių mokymų
Faktas: mokymai veikia tik tada, kai jie derinami su:
- realiai veikiančia politika,
- vadovų atsakomybe,
- aiškiais reagavimo algoritmais.
Prie manęs priekabiavo darbe. Kur galiu kreiptis?
Ribologija yra viena iš keturių organizacijų dar 2023 metais įkūrusių pirmąjį specializuotos pagalbos centrą PRABILK, kuris teikia konfidencialią nemokamą emocinę ir informacinę pagalbą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims nesvarbu kada jie nukentėjo ar visai neseniai, ar seniau, o gal net vaikystėje ir tik būdami suaugę nori pasikalbėti. Pagalba prieinama chat pagalba puslapyje www.prabilk.lt arba kreipiantis telefonu +370 661 69 990 (I – V nuo 13:00 iki 17:00 val.) Nedarbo metu emocinę pagalbą gali suteikti pagalbos linijos: kontaktai.
Taip pat galima kreiptis į:
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nustačiusi lygių galimybių įstatymų pažeidimą, gali taikyti „minkštąsias“ sankcijas: skirti įspėjimą, rekomenduoti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, perduoti tyrimo medžiagą teisėsaugos institucijoms ir pan. Atskirais atvejais lygių galimybių kontrolierė gali pradėti administracinių nusižengimų teiseną.
Valstybinė darbo inspekcija, darbo santykiuose identifikavusi pažeidimą, darbdaviui ar darbdavei gali pritaikyti atitinkamas poveikio priemones, pavyzdžiui, įpareigoti pašalinti pažeidimą, pažeidėją patraukti administracinėn atsakomybėn.
Darbo ginčų komisijos spręsdamos darbo ginčą gali įpareigoti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Noriu kurti saugią atmosferą ir keisti prievartos kultūrą pagarbos kultūra, nuo ko pradėti?
Pradedame nuo asmeninių stereotipų ir požiūrio įsivertinimo ir tęsiame organizuojant atvirą pokalbį su komanda saugioje erdvėje.
Medžiaga savarankiškam mokymuisi – seksualinio priekabiavimo darbe prevencija
Informacija apie prievartos narkotikus darbo vakarėliams
Ribologija padeda:
- kurti saugią darbo aplinką (organizuojant diskusijas, protmūšius, žaidybines sesijas pokalbiui apie stereotipus ir požiūrį atverti)
- rengti mokymus vadovams ir darbuotojams,
- parengti politiką ir reagavimo protokolus.
Daugiau informacijos apie mokymus, susisiekite su mumis: info@ribologija.lt
Šis straipsnis yra projekto “Ribologijos institucinių gebėjimų stiprinimas seksualinio smurto prevencijai Lietuvoje” finansuojamo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalis